- vatagas
- vatãgas sm. (2) Klk žr. votagas: Gavo iš vatãgo par kiškas Krš. Išsilaužk vatãgą – arklys kitaip neis Varn. Vakarais piemenie du vatagà [nuvyti], o mergėms po špuolę linų [suverpti] Tl. Kaip griežė su vatagù par galvą, i parvirto Užv. Sugalvojo paimti vatãgą ir su vatagù duoti par kojas Pgr. Vatãgo nepaneši – eik tarnauti Rdn. Šilkų vatagẽlis, lendrių botkotelis (d.) Žlp. Vatagiukù supliauškino i nuvažiavo atgal par lauką Klm. ^ Šoka gražiai, kojos kaip vatãgai DūnŽ. Žmonims reik vatãgo DūnŽ. Liežuvis ne vatãgas – uodegos nepraplaks DūnŽ.
◊ vė́jo vatãgas plevėsa, vėjavaikis: E, vė́jo vatãgas! Grdm.
Dictionary of the Lithuanian Language.